Gerai, kol gerai…
Blem, atsibodo studijos… Toks neįdomus semestras… Nėra noro mokytis…
Studijuoju informatiką, o kiek dalykų šiame semestre yra tiesiogiai susiję su ja?.. Duomenų struktūros? Diskrečiosios struktūros? O kas daugiau?
Paaiškinkit, kam man tos elektros grandinės? Na, jeigu ir reikia bendram išprusimui, tai kodėl negalėtų informatikam ją padaryt tik kelių kreditų su mažiau/be praktikos ar laboratorinių darbų? Kol kas nesuprantu nieko… Rytoj laboratorinių darbų gynimas, kitą savaitę - namų darbo (kurį, žinoma, visų pirma reikia padaryti) gynimas… Nusimato daug mokymosi šiandien… Daug daug…
O komunikavimo pagrindai? Dalykas vertas dviejų kreditų, tiesiogiai nesusijęs su studijuojamu profesija, tačiau tenka dėl jo kankintis daugiausiai. Kiekviena paskaita - gruzas. Jokio skirtumo ar tai teorija, ar praktika - dirbam taip pat visada. Atsiskaitymai per kiekvieną teorijos paskaitą? Reikalavimai konspektuoti, konspektuoti į tvarkingus sąsiuvinius ir konspektuoti gražiai? Man atrodo, čia jau ne mokykla ir patys, būdami antrame kurse, turime teisę spręsti, ką mums užsirašyti paskaitos metu, ką ne? Po velnių, net dėl matematikos praeitą semestrą mažiau gruzo būdavo nei kad dabar dėl komunikavimo pagrindų…
Dėl duomenų struktūrų… Sugalvojo mat šiemet padaryti privalomą laboratorinių darbų lankymą. O to pasekmė: nepaisant, kad supranti kaip darytis laboratorinį, gali pasidaryti jį greitai, vistiek privalai eiti į visus laboratorinius užsiėmimus ir per kiekvieną jį daryti mažas užduotėles, susijusias su einamuoju laboratoriniu (kurį tu jau gali būt pasidaręs).
Išvis privalomas paskaitų lankymas užknisa.. Ypač turint seniūnę, kuri stengiasi akylai stebėti lankomumą ir žymėti visas “n” raides (12 “n” per mėnesį - papeikimas). Galbūt neįdomu ar nereikia man? Kai kurių dalykų yra vaizdinės paskaitos internetu. Jaučiu informacijos trūkumą - ramiai galiu namie paklausyt tą paskaitą.
Šiaip vienintelis dalykas, kuris guodžia - sekantis semestras. Sprendžiant pagal studijų planą, kitą semestrą visi moduliai (apart “Tikimybių teorija ir statistika”), bus tiesiogiai susiję su informatika (operacinės sistemos, kompiuterių elementai, duomenų bazės ir programavimo technologijų praktika). Nors, kiek teko girdėti, bus sunku, bet žinau, kad bus bent jau įdomu ir naudinga. Taigi, kol kas tikslas yra ištempti kaip nors šį semestrą ir labai nesusigadinti bendro vidurkio. Specializacijos pasirinkime prioritetą turės tie, kieno pirmų trijų semestrų vidurkis bus didesnis. Mano kol kas vidurkis (pirmų dviejų semestrų) - 8,14.
Beje, būtent dabar diskrečiųjų struktūrų teorija vyksta. Turėtų būti penkios-šešios grupės (apie 90 žmonių). Dabar yra ~17. Visgi ne man vienam neįdomios teorijos paskaitos atrodo. Nusimato šiandien dar dvi teorinės paskaitos - fizika ir grandinių teorijos pagrindai. Kiek, manot, per kokią fiziką bus klausančiųjų?..
Visose profesijose pirmose dviejuose kursuose kalą į galvas visokias nesamones. Paskui prasidės įdomesni mokslai
Aš mokaus vadybą.
Tai kam man mokytis visokie procesorių tipai ir t.t.? Turiu mokytis krūvą pavadinimų, kurie man neturi jokios reikšmės… Negana to - dalis informacijos pasenusi, tai motyvacija tuos dalykus žinoti dar labiau krinta… Galima pagalvot, kad nėra ką daugiau informatikoj vadybininkam mokytis. Mano nuomone būtų žymiai naudingiau, jei mokytų dirbti su ofiso programom, exeliu (moko, bet labai nedaug ir paviršutiniškai), apskaitos programom, duombazėm (šito mokys vėliau)…
Tikrai lievas semestras - lyg ir paskaitų ne per daugiausiai, palyginus su pavasariu, o mokaisi du kart tiek, o dėl ko? Dėl visokių fu*ken grandinių ir fizikų, teorija, praktika, laboratoriniai, prie programavimo apksritai laiko nėra prisėst - jei pasiseka savaitgalį ką nors pasižiūri, bet dažnai ir to neišeina… Kad nors programavimo paskaitos būtų kažkiek produktyvios, bet ne - skaidrės kažkoks chaotiškas “mess” , dėstytojas nemoka valdyti auditorijos + labiau suinteresuotas apie gyvenimo tiesas kažką aiškinti negu apie dalyką, su praktika ir tas pats - žmogelis toks jausmas tarsi ateina nepasiruošęs paskaitai ir nesupranta nei ką tu darai, nei ką jis turi daryt - SIAUBAS! Na kas liečia komunikąvimą tai labai didelių priekaištų neturiu, nepersidirbu aš per jį tikrai, o kalbos kultūros apskritai rodos dar tik trys psk buvo ;q Prasčiausia, kad tikrai nesijaučiu, kad produktyviai leisčiau laiką, beveik neabejoju, kad visas fizikas ir elektros grandines, prie kurių dabar daugiausiai sėdžiu, pamiršiu jau dvi dienos po sesijos ir gyvenime tų tariamai įgytų žinių niekada nei panaudosiu, nei bus galimybė ar reikalas tai daryti.
“Po velnių, net dėl matematikos praeitą semestrą mažiau gruzo būdavo nei kad dabar dėl komunikavimo pagrindų…” - auksinė mintis.
Bandžiau KTU studijuoti telekomunikacijas. Tai pirmam kurse dėstė apie metalus, ir dar iš senų senų tarybinių plakatų, o braižyti mokėmės su pieštuku ir liniuote.
Mečiau, perėjau į Vilniaus kolegiją - metalų nebuvo, braižėme autokadu…
Šis semestras tikrai buvo pats neįdomiausias. Tiesa komunikavimo pagrindai patiko
nors ir nepasižymiu tvarkingu konspektavimo mano sąsiuvinukas neužkliuvo 
be to dėstytoja patiko 
ir tai buvo vienintelis dalykas, kurio paskaitas visas lankiau. Kokioje duomenų struktūrų teorijoj lankytis net prasmes nemačiau, jeigu jau grožinės knygos per triukšmą neišeina paskaityt, tai ką gero išmoksiu. Kol kas toks ne lankomumas pasiteisino 