O gal visgi šikam?
Čia netyčia radau nuotrauką WP archyve, kurią kažkada norėjau post’inti, bet taip ir neprisiruošiau, tad tai darau dabar.
Gražus vaizdas? Žinoma, kam nešti šiukšles į konteinerį esantį už keliolikos metrų, jei galima jas išpilti stotelėj? Vistiek gi nemaišys niekam. 
Žinot ką? Nusprendžiau nebegerti. 
Neabejoju, kad beveik kiekvienas išlenkiate vieną kitą bokalą/taurelę draugų kompanijoje. Pats taip pat retai to atsisakydavau, tačiau dabar, jau kokios trys savaitės, kaip to nebenoriu… Ne, ne todėl, kad degtinė pasidarė neskani ar pradėjau gailėti savo sveikatos… Tiesiog nebenoriu būti girtas…
Seniau viena iš daugelio priežasčių, dėl kurių gėriau, buvo atsipalaidavimas… Tačiau, paskutiniu metu pradėjau suvokti, kad dažniausiai tas “atsipalaidavimas” tampa per daug didelis ir perauga į savikontrolės nebuvimą… Nebenoriu to - noriu galvot apie tai, ką darau…
Ir ši problema, manau, tikrai liečia ne tik mane: daugelis nusikaltimų būtent ir įvykdoma dėl alkoholio. Tarkim, kad ir vienas iš paskutiniųjų - “Neblaivus tėvas sumušė metų neturinčią dukrą”. Ir tai tikrai ne vienintelis toks atvejis. Pirmas įspūdis - žiauru, tačiau vėliau susimąstai, ar pats būdamas girtas tikrai sugebėtum atsakyti už savo veiksmus ir nepasielgti taip pat… :???:
Skaityti toliau…
Buvusio narkomano patirtis,
Jo gyvenimo tarpas, mano žodžiais surimuotas
Ir bičas paliudys, kad tai neišgalvota
Paklydusio gyvenimo būdas,
Kai nieko nematai, kai nieko neklausai,
Kai nieko nežinai, kaip tiktai, išskyrus tai…
Kai vis bandai ir bandai suuosti, surasti
Kur pinigai, kur pinigai, kur…
Kai luomkės luomina, sako, patikėk manim,
Nedomina bobos, nedomina niekas,
Nedomina chebra, net artimiausi draugai
Tik ji, tik adata, tik būtent tai
Mintyse ją vieną tik ir tematai
Bet kuo tolyn, atmink, vis gilyn ir gilyn
Iš ko iškopti, išbristi vis sunkyn ir sunkyn
Venų nebėra, žaizda ant žaizdos, ant žaizdos žaizda
Kai viską išnešęs, dar vis neši ir neši,
Ką gali, tą ir stumi, ir vis bedi,
Ir vėl stumi, ir vėl neši, ir vėl bedi…
Taip per du metus užkišo viską,
Viską, ką turėjo, viską, ką galėjo:
Neblogą aparatą, santaupas ir chatą
Pabėgo žmona, o Vilniaus taboras tapo lankomiausia vieta…
Aaaaaaaaa…
Tiesiog šiaip… Pamąstymui…
Manau, daugelis Jūsų žinote šį žaidimą. Taip pat neabejoju, kad nemažai jį ir žaidžiate. Šiuo metu tai vienintelis žaidimas mano kompiuteryje (na, turiu dar “Atomic Bomberman” ir “Super Mario”, bet šie nesiskaito 
).
“Counter Strike’ą” žaidžiu maždaug pusmetį (gal truputį daugiau). Iki tol, kol pradėjau žaisti, nebuvau niekad jo bandęs. Maniau, kad tai nesąmoningas žaidimas, o taip pat bijojau “užsikabinti”. Visgi, pradėjau. Nesijaučiu “užsikabinęs” - nebūna taip, jog žaisčiau ištisą dieną ar naktį. Žaidžiu valandą, dvi per dieną. Žaidimas padeda atsipalaiduoti ilgai paprogramavus arba šiaip smagu pašaudyti, kai nėra ką veikti. Tačiau vieno dalyko žaidime negaliu pakęsti - žaidėjų. Na, tiksliau, jų mąstymo ir intelekto, puikiai atsispindinčių rašomose žinutėse.
Žaidėjų “bukumas”, nors ir “užknisa”, tačiau tikrai nestebina - juk daugelis žaidžiančiųjų neturi net 14 metų. Visgi, kai nušovus priešą, perskaitai tokią (ar panašią) žinutę “K***a d***s dziaukis kad man snd ** nesiseka”, tai susimąstai, kokia jaunoji karta auga. Kas bus su tokiais “žmonėmis” po keleto metų, jeigu jau daba jie nesugeba valdyti savo pykčio? Skaityti toliau…
Naujausi komentarai